vyriškinis

vyriškìnis, -ė adj. (2) 1. panašus į vyrą: Matai, toki vyriškìnė esi, stambių tų kaulų Slnt. Vyriškìnė pati – vyriško pavidalo Šts. Aš buvau toki vyriškìnė, daugiau pri arklių: arklį pakinkyti, nukinkyti, ta ekėsu, ta volysu Sd. Vyriškìnė boba, ana visus vyro darbus dirba Trk. Keturios seserys visos buvo panos, nežanotos, jau augusios vyriškìnės tokios, mokėjo i pjauti, ir arti Nv. 2. vyrų dirbamas: Ans padės anam kokį vyriškìnį darbą dirbti Yl. Aš turėjau patraukimą daugiau pry vyriškìnio darbo Tn. 3. Grdm vyrams skirtas, vyrų dėvimas ar naudojamas: Vyriškìnių marškinių apkakles sunku buvo išskalbti DūnŽ. I motriškinius, i vyriškiniùs [drabužius] pasiuvinėju savie Vn. Su pašukoms apmes, su vilnoms ataus, i siuvo vyriškinès kelnes Rnv. Vyriškinès kelnes užsimovusi i vaikščio[ja] kaip velnias Vn. Vyriškìniai batai kaip laivės Pln. Didelios kojos, turì pirkti vyriškiniùs batus Rdn. Yr i dabar gražių vyriškìnių i motriškinių medžiagų Krtn. Su vyriškiniù dviračiu y[ra] lengviau važiuoti KlvrŽ. Vyriškìnės kelnės an subinės i nora gerti (apie vyrų polinkį į alkoholį) Rdn. 4. žr. 2 vyriškas 5: Būdvardžiai, bengantys vyriškinė[je] lytė[je] ant er, tura visu aukščiausį laipsnį ant rimus S.Dauk.